Kas yra alergija? Simptomai, priežastys ir gydymas

Alergijos pagrindai

Kasmet alergija serga daugiau kaip 50 milijonų amerikiečių. Tai šešta pagrindinė suaugusių amerikiečių lėtinių ligų priežastis ir dažniausia vaikų lėtinių ligų priežastis.

Alergija atsiranda, kai organizmo gynybinė sistema (imuninė sistema) reaguoja pernelyg greitai. Tai klaidingos tapatybės atvejis: Imuninės ląstelės, atsakingos už organizmo apsaugą nuo bakterijų ir virusų, klaidingai suvokia, kad nekenksminga medžiaga yra užpuolikas. Tokie nekenksmingi sukėlėjai (arba alergenai), be kita ko, gali būti žiedadulkės, naminių gyvūnų pleiskanos arba riešutai. Alerginė reakcija – tai, kas vyksta organizme, kai imuninė sistema šiuos alergenus klaidingai laiko įsibrovėliais.

Dažniausiai pasitaikančios alergijos

Dažniausiai pasitaikančios alergijos yra šios:

• Patalpų ir lauko alergijos (augalų žiedadulkės, pelėsių sporos, dulkių erkutės, naminių gyvūnų pleiskanos)
• Odos alergija (nuodingoms gebenėms ir ąžuolams, kai kuriems maisto produktams, lateksui).
• Alergija maistui (pienui, sojai, kiaušiniams, kviečiams, žemės riešutams, medžių riešutams, žuviai, vėžiagyviams).
• Alergija vaistams (dažniausiai penicilino antibiotikams)
• Alergija vabzdžiams (bičių ir vapsvų įgėlimams, nuodingų skruzdžių įkandimams, tarakonams, dulkių erkutėms).

Alergijos simptomai

Alergijos simptomai gali būti nuo lengvų iki pavojingų gyvybei (anafilaksijos atveju). Simptomai paprastai – bet ne visada – pasireiškia kūno daliai, kuri liečiasi su dirgikliu.

Dažniausiai pasitaikantys alergijos simptomai:

• Čiaudulys, nosies niežulys, sloga arba užsikimšusi nosis (alerginis rinitas)
• Švokštimas, krūtinės spaudimas, dusulys, kosulys (astma)
• Draskomos, paraudusios ir ašarojančios akys (alerginis konjunktyvitas)
• Skrandžio skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas
• Sausa, paraudusi ir sutrūkinėjusi oda (egzema)
• Raudonas, niežtintys odos bėrimas (dermatitas)
• Pakilusi, niežtinti oda (dilgėlinė)
• Lūpų, liežuvio, akių ar veido patinimas (angioneurozinė edema)

Tačiau alergijos simptomai gali būti nenuspėjami: Tas pats žmogus, susidūręs su tuo pačiu alergenu ant tos pačios kūno dalies, ne visada pajunta tuos pačius simptomus. Netiesa, kad kiekviena alerginė reakcija yra blogesnė už ankstesniąją.

Faktai apie alergiją

• Daugeliui alergiškų žmonių dažnai būna daugiau nei vienos rūšies alergija.
• Daugelis vaikų išauga iš kai kurių alergijų (egzemos, alergijos maistui, astmos).
• Alergija riešutams išlieka visą gyvenimą.
• E numeriai (maisto priedai), genetiškai modifikuoti maisto produktai ir greitas maistas patys savaime nesukelia alergijos.
• Skiepai nesukelia alergijos.

Anafilaksija

Anafilaksija yra sunki alerginė reakcija, apimanti visą kūną. Anafilaksijos simptomai pasireiškia greitai, paprastai per kelias minutes nuo kontakto su dirgikliu, tačiau gali pasireikšti ir po 4 valandų:

• Galvos svaigimas
• Pasunkėjęs kvėpavimas
• Švokštimas
• Greitas širdies plakimas
• Klampi oda
• Sumišimas ir nerimas
• Fizinis žlugimas arba sąmonės praradimas

Ne visada iš karto būna aišku, kas vyksta, ypač jei žmogus niekada anksčiau nėra sirgęs anafilaksija. Ir tai gali kelti siaubą. Kartais, bet ne visada, be pirmiau išvardytų simptomų, būna akivaizdžių fizinių alerginės reakcijos požymių, pavyzdžiui, dilgėlinė, pykinimas ar vėmimas, pilvo skausmas ar veido patinimas.

Anafilaksija dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie yra alergiški žemės riešutams, medžių riešutams (pvz., migdolams), bičių įgėlimams ir tam tikriems vaistams. Ji taip pat labiau tikėtina, jei ja sirgote anksčiau.

Anafilaksija visada yra skubi medicininė pagalba. Jei ji greitai negydoma, gali būti pavojinga gyvybei.

Štai ką daryti, jei matote anafilaksiją patiriantį žmogų:

• Jei jie turi epinefrino rašiklį, jiems reikia jo suleisti.
• Skambinkite pagalbos telefonu 911 (net jei žmogui pagerėja) ir pasakykite operatoriui, kad, jūsų manymu, jam pasireiškė anafilaksija.

Ištikus anafilaksijos priepuoliui visada reikia vykti į ligoninę – net jei jaučiatės geriau.

Gydymo galimybės

Alergijos gydymas priklauso nuo simptomų ir sukėlėjo. Jei įmanoma, pirmoji ir geriausia priemonė – vengti alergiją sukeliančio veiksnio.

Yra daugybė vaistų, kurie mažina alergijos simptomus. Juos galima tepti ant alerginės reakcijos vietos (lokaliai) arba vartoti per burną (gerti).

Vietinio gydymo pavyzdžiai:

• Akių lašai
• Nosies purškalai
• Inhaliatoriai
• Odos kremai, losjonai, tepalai

Pagrindinės alergijos gydymo priemonės yra antihistamininiai vaistai, kortikosteroidai ir dekongestantai. Štai jų apžvalga.

Antihistamininiai vaistai

Antihistamininiai vaistai blokuoja medžiagos, vadinamos histaminu, poveikį jūsų organizme. Histaminą išskiria imuninės sistemos ląstelės, kai aptinka užpuoliką. Jei grėsmė reali, histaminas padeda organizmui apsisaugoti. Alergijos atveju histamino išsiskyrimas yra nereikalinga ir sunki reakcija prieš sukėlėją. Tai sukelia nemalonius simptomus, tokius kaip niežulys, ašarojančios akys ar sloga, čiaudulys, odos bėrimas ir lūpų patinimas.

Blokuodami histaminą, antihistamininiai vaistai gali užkirsti kelią alergijos simptomams (jei vartojami prieš susiduriant su alergiją sukeliančiu veiksniu) ir palengvinti simptomus (jei vartojami vėliau).

Kortikosteroidai

Kortikosteroidai yra farmacinė įprastų organizme esančių hormonų versija. Šių kortikosteroidų vartojimas medicininiu supratimu padeda padidinti šio hormono kiekį organizme, o tai gali padėti, jei reikia trumpalaikio uždegimo, paraudimo, patinimo, niežulio ar skausmo gydymo.

Dekongestantai

Dekongestantai padeda palengvinti užsikimšusios ar užgulusios nosies (nosies užgulimo) simptomus. Jie veikia mažindami nosies kraujagyslių patinimą, todėl nosies kanalai išvalomi. Dekongestantai gali būti vartojami vieni arba kartu su skausmą malšinančiais vaistais ar antihistamininiais preparatais.

Imunoterapija

Imunoterapija – tai tik specialistams skirtas gydymas, skirtas nedideliam skaičiui žmonių, sergančių sunkiomis ir nuolatinėmis alergijomis, kurių simptomų nepavyksta suvaldyti kitais gydymo būdais.

Imunoterapijos metu keletą metų vartojamos nedidelės alergiją sukeliančios medžiagos (alergeno) dozės. Jos tikslas – padėti organizmui priprasti prie alergeno, kad alergija taptų lengvesnė ir lengviau įveikiama. Alergenas gali būti suleidžiamas švirkštų (SCIT) arba lašų (SLIT) pavidalu.

Jei vartojate injekcijas, jas turi atlikti gydytojas specialistas specializuotoje klinikoje, nes yra nedidelė sunkios reakcijos rizika.

Epinefrino automatinio injektoriaus rašikliai

Epinefrinas yra vaistas, padedantis sustabdyti gyvybei pavojingą alerginę reakciją, vadinamą anafilaksiniu šoku. Tai farmacinė natūraliai mūsų organizme esančio hormono, kuris padeda palaikyti aukštą kraujospūdį, širdies darbą ir kvėpavimo takus, t. y. būtent tai, ko reikia anafilaksijos metu, versija.

Dažniausiai pasitaikantys rūpesčiai

Kodėl žmonės suserga alergija?

Kad būtumėte alergiški, turite būti tam jautrūs. Tai reiškia, kad jūsų organizmas turi būti susidūręs su ta medžiaga. Pirmojo susitikimo metu imuninė sistema klaidingai interpretuoja tą medžiagą (alergeną) kaip grėsmę ir sukuria prieš ją atmintį (antikūnus).

Ar alergijos yra genetinės?

Alergija gali pasireikšti bet kam, tačiau ji labiau tikėtina, jei turite genetinį polinkį į alergiją (kitaip vadinamą atopija). Keletas faktų apie tikimybę paveldėti alergiją:

• Vaikas, kurio tėvai nėra alergiški, turi maždaug 15 proc. riziką susirgti alergija.
• Jei vienas iš tėvų yra alergiškas, ši rizika gali padidėti iki 50 %.
• Jei abu tėvai yra alergiški, alergijos rizika vaikui gali siekti 80 %.

Ar galite turėti kelias alergijas?

Taip ir ne. Žmogus gali būti alergiškas tam, su kuo jo organizmas niekada anksčiau nebuvo susidūręs. Tai vadinama kryžmine alergija.

Pavyzdžiui:

• Jei esate alergiški lateksui, didelė tikimybė, kad esate alergiški ir bananams, avokadams, kiviams, kaštonams ar papajoms.
• Jei esate alergiškas žolės žiedadulkėms, didelė tikimybė, kad esate alergiškas persikams, salierams, pomidorams, melionams ar apelsinams.
• Jei esate alergiškas beržo žiedadulkėms, didelė tikimybė, kad esate alergiškas kiviams, obuoliams, kriaušėms, persikams, slyvoms, kalendroms, pankoliams, petražolėms, salierams, vyšnioms, morkoms, lazdyno riešutams arba migdolams.

Jei taip yra, vadinasi, nesate alergiškas daugeliui ligų. Jus kamuoja viena alergija, kurią sukelia daugybė dalykų.

Alergija maistui arba jo netoleravimas?

Daugelis (bet ne visos) maisto alergijos yra netoleravimas. Jas sukelia žarnyno problemos, o ne pernelyg aktyvi imuninė sistema, kuri puola tą maistą. Maisto netoleravimo simptomai gali būti pilvo pūtimas arba vidurių užkietėjimas. Tai skiriasi nuo tikros alergijos maistui simptomų (bėrimų, dilgėlinės, pykinimo ar vėmimo), kuriuos sukelia imuninė sistema, į kraują išskirianti histaminą ir kitas panašias chemines medžiagas.

Kokia yra dažniausia alergija maistui?

Dažniausiai pasitaikantis alergenas yra žemės riešutai, po jų seka pienas ir vėžiagyviai. Vaikai maisto alergijomis serga dažniau nei suaugusieji. Yra aštuoni maisto produktai, sukeliantys beveik visas maisto alergijos reakcijas:

• Pienas
• Sojos
• Kiaušiniai
• Kviečiai
• Žemės riešutai
• Medžių riešutai
• Žuvys
• Moliuskai

Nuorodos

1. Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademija. (2020). Alergijos. Žiūrėta iš https://www.aaaai.org/conditions-and-treatments/allergies. 
2. Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos koledžas. (2018). Alergijos faktai. Gauta iš https://acaai.org/news/facts-statistics/allergies. 
3. Amerikos astmos ir alergijos fondas. (2020). Alergijos faktai ir skaičiai. Gauta iš https://www.aafa.org/allergy-facts/. 
4. Austin, M., Bloomfield, S., Dhruve, H., et al. (2015). Making Sense of Allergies (Alergijų įprasminimas). Sense about Science (Prasmė apie mokslą). Žiūrėta iš https://senseaboutscience.org/wp-content/uploads/2016/09/Making-Sense-of-Allergies-1.pdf.
5. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai. (2017). Alergija ir šienligė. Gauta iš https://www.cdc.gov/nchs/fastats/allergies.htm. 
6. Chad, Z. (2001). Vaikų alergija. Pediatrija ir vaikų sveikata, 6(8):555-566.
7. Kočrano biblioteka. (2015). Alergijos gydymas ir prevencija. Gauta iš https://www.cochranelibrary.com/collections/doi/10.1002/14651858.SC000013/full.