Artritas: priežastys, simptomai ir gydymas

Taip pat žinomas kaip sąnarių skausmas, sąnarių sustingimas

Artritas yra dažna liga, kuri pažeidžia sąnarius ir kaulus (ypač kelių, alkūnių, riešų ir kulkšnių). Artrito simptomai paprastai pasireiškia palaipsniui, o kartais gali atsirasti staiga. Požymiai ir simptomai: sąnarių skausmas ir sustingimas, sąnarių patinimas, sąnarių judesių apimties sumažėjimas arba odos aplink sąnarį paraudimas.

Priklausomai nuo artrito tipo, yra įvairių priežasčių. Dažniausiai pasitaikantys tipai yra osteoartritas ir reumatoidinis artritas. Artrito rizikos veiksniai yra šie: šeiminė anamnezė, senyvas amžius, anksčiau patirtos sąnarių traumos, nutukimas, rūkymas ir kt.

Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti skausmą, užkirsti kelią papildomam sąnarių pažeidimui ir pagerinti sąnarių judrumą. Gydymas apima medikamentų vartojimą, operaciją, svorio reguliavimą ir pratimus.


Artrito priežastys

Priklausomai nuo artrito tipo, yra įvairių priežasčių. Dažniausiai pasitaikantys tipai yra šie:

1. Osteoartritas

Osteoartritas yra labiausiai paplitusi artrito forma, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra sąnarių skausmas ir sąstingis, dėl kurio suyra sąnario kremzlė ir po ja esantis kaulas.

2. Reumatoidinis artritas

Reumatoidinis artritas, arba RA, yra autoimuninė ir uždegiminė liga. Paprastai ji pasireiškia šiltais, patinusiais ir skausmingais sąnariais.

3. Podagra

Podagra – tai artrito rūšis, sukelianti sąnarių skausmą ir patinimą. Jam būdingi pasikartojantys raudono, jautraus, karšto ir patinusio sąnario priepuoliai. Podagra atsiranda dėl nuolat padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio kraujyje.

4. Jaunatvinis idiopatinis artritas

Jaunatvinis idiopatinis artritas, anksčiau žinomas kaip jaunatvinis reumatoidinis artritas, yra dažniausiai pasitaikanti vaikų iki 16 metų amžiaus artrito rūšis. Šio tipo artritas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip augimo sutrikimai, sąnarių pažeidimai ir akių uždegimas.

5. Ankilozuojantis spondilitas

Ankilozuojantis spondilitas yra lėtinio artrito tipas, sukeliantis uždegimą tam tikrose stuburo dalyse.Tai sukelia skausmą ir sustingimą apatinėje nugaros dalyje ir klubuose, ypač rytais ir po neveiklumo.

6. Psoriazinis artritas

Psoriazinis artritas yra lėtinė autoimuninė artrito forma, sukelianti sąnarių uždegimą ir pasireiškianti kartu su odos liga psoriaze. Psoriazė sukelia raudonus, žvynuotus bėrimus ir storus, su duobutėmis nagus.

7. Reaktyvusis artritas

Reaktyvusis artritas – tai sąnario skausmas ar patinimas, kurį sukelia organizme esanti infekcija. Jis sukelia labai skausmingus, patinusius sąnarius ir žmogus jaučiasi labai pavargęs.

8. Septinis artritas

Sepsinis artritas taip pat žinomas kaip infekcinis artritas, kurį paprastai sukelia bakterijos. Jį taip pat gali sukelti virusas arba grybelis. Šio tipo artritas paprastai sukelia didelį diskomfortą ir sunkumus pažeistame sąnaryje. Sąnarys gali būti patinęs, paraudęs ir šiltas, taip pat galite karščiuoti.


Artrito simptomai

Nors pagal simptomus sunku tiksliai nustatyti, ar sąnarių skausmą sukėlė artritas, ar ne, yra tam tikrų požymių, kurie paprastai rodo, kad turėtumėte kreiptis į gydytoją. Keturi pagrindiniai požymiai yra šie:

  • Skausmas: Artrito sukeltas skausmas gali būti nuolatinis arba gali atsirasti ir išnykti. Jis gali atsirasti ramybės būsenoje arba judant. Skausmas gali būti vienoje kūno dalyje arba daugelyje skirtingų dalių.
  • Patinimas: kai kurių rūšių artrito metu pažeisto sąnario oda tampa raudona ir patinusi, ją liečiant jaučiamas šiltas jausmas. Jei patinimas trunka tris dienas ar ilgiau arba pasireiškia dažniau nei tris kartus per mėnesį, reikėtų apsilankyti pas gydytoją.
  • Tai klasikinis artrito simptomas, ypač atsibudus ryte arba ilgai sėdint prie darbo stalo ar važiuojant automobiliu. Rytinis sustingimas, trunkantis ilgiau nei valandą, yra gera priežastis įtarti artritą.
  • Sunkumas judėti: jei sunku ar skausminga pakilti nuo mėgstamos kėdės arba ilgai sėdint vienoje padėtyje, tai gali būti įspėjamasis artrito požymis.

Artrito gydymas

1. Vaistai

  • NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) vartojami skausmui ir uždegimui gydyti bei sąnarių pažeidimams mažinti.Keletas vaistų pavyzdžių: ibuprofenas, aspirinas ir naproksenas.
  • Steroidai skiriami artrito simptomams, daugiausia skausmui ir uždegimui, malšinti. Šie vaistai taip pat padeda pagerinti judesių amplitudę, nes padeda valdyti simptomus.Steroidai, tokie kaip prednizolonas, betametazonas ir deksametazonas, vartojami esant uždegimui.
  • DMARD (ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai) vartojami skausmui, patinimui ir uždegimui mažinti, ypač sergantiesiems reumatoidiniu artritu. Dažniausiai vartojami įprastiniai DMARD yra metotreksatas, leflunomidas, hidroksichlorochinas ir sulfasalazinas.

2. Chirurgija

  • Sinovektomija, t. y. pažeistos sąnario gleivinės pašalinimas, taip pat rekomenduojama esant sunkiam sinovijos skysčio uždegimui, kuris sukelia artritą.
  • Sąnario endoprotezavimas – tai chirurginė procedūra, kurios metu pašalinamos artrito pažeisto ar pažeisto sąnario dalys ir pakeičiamos metaliniu, plastikiniu ar keraminiu įtaisu, vadinamu protezu.

3. Fizioterapija

Kad sąnariai būtų elastingi ir lankstūs, rekomenduojama fizioterapija. Mankšta gali padėti sustiprinti raumenis aplink pažeistą sąnarį ir užkirsti kelią tolesniems pažeidimams. Galimi šie variantai: tempimo pratimai, judesių amplitudę užtikrinantys pratimai, mažo poveikio aerobiniai pratimai, pavyzdžiui, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu.


Gyvenimas su artritu

Artritas gali būti nuolatinis paciento kančių šaltinis. Lėtinis skausmas gali turėti įtakos gyvenimo kokybei. Pastangos keisti gyvenimo būdą gali sumažinti riziką susirgti artritu arba pabloginti artrito būklę. Ligos gydymui gali padėti svorio metimas, metimas rūkyti, vengimas per mažai ar per daug naudoti sąnarius ir kt. Artrito gydymo tikslas – sumažinti skausmą, sumažinti sąnarių pažeidimus ir pagerinti arba palaikyti funkciją. Kartu su gydymu fizinis aktyvumas taip pat gali sumažinti skausmus, pagerinti pacientų, sergančių artritu, funkciją ir bendrą sveikatą. Tai taip pat gali padėti sumažinti riziką susirgti kitomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ligomis ir diabetu, arba jas valdyti. Būdami aktyvūs ir atitinkamai keisdami aktyvumo lygį, atsižvelgiant į simptomų sunkumą, galite labai padėti pacientams.


Kaip išvengti artrito?

Kai kurie iš paprastų, bet veiksmingų būdų, kaip sumažinti riziką susirgti artritu, yra numesti svorio (jei turite antsvorio), kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, kasdien mankštintis, vengti traumų, mesti rūkyti, išlaikyti taisyklingą laikyseną, valgyti daug sveikų riebalų turinčio maisto (pvz., žuvies) ir reguliariai profilaktiškai tikrintis.

Ar artritas gali pasireikšti staiga?

Skausmas ir sustingimas viename ar keliuose sąnariuose ir aplink juos yra įprasti daugumos artrito tipų simptomai. Priklausomai nuo artrito tipo, simptomai gali pasireikšti staiga arba palaipsniui per tam tikrą laiką. Simptomai gali atsirasti ir išnykti arba išlikti ilgą laiką.

Ar artritą skauda visą laiką?

Artrito sukeltas skausmas gali būti nuolatinis arba gali atsirasti ir išnykti. Jis gali atsirasti judant arba kurį laiką nejudant. Galite jausti skausmą vienoje vietoje arba daugelyje kūno dalių. Jūsų sąnariai gali būti sustingę ir sunkiai judėti.

Ar mankšta padeda nuo artrito?

Artritu sergantiems žmonėms labai svarbu mankštintis. Mankšta padeda sumažinti artrito skausmą ir sustingimą. Jis didina jėgą ir lankstumą, mažina sąnarių skausmą ir padeda įveikti nuovargį.

Ar artritas gali jus nuvarginti?

Tačiau artrito sukeltas nekontroliuojamas uždegimas ir skausmas neabejotinai prisideda prie nuovargio. Taigi pirmasis žingsnis siekiant susigrąžinti energiją – kontroliuoti ligos aktyvumą. Taip pat turėsite gydyti visas kitas pagrindines ligas, galinčias sukelti ar sustiprinti nuovargį.

Ar dėl sėdėjimo artritas paūmėja?

Reumatoidinio artrito požymis – sąnarių sustingimas, kuris paprastai būna stipresnis rytais arba po neveiklumo. Todėl nejudrūs įpročiai, pavyzdžiui, sėdėjimas valandų valandas prie rašomojo stalo, gali sustiprinti šiuos simptomus ir sukelti dar didesnį patinimą bei sąnarių problemas.

Nuorodos

  1. .Deane KD. Ar galima išvengti reumatoidinio artrito? Best Pract Res Clin Rheumatol. 2013 Aug;27(4):467-85.
  2. Heidari B. Reumatoidinis artritas: Ankstyva diagnostika ir gydymo rezultatai. Caspian J Intern Med. 2011 Winter;2(1):161-70.
  3. Demoruelle MK, Deane KD. Ankstyvojo reumatoidinio artrito gydymo strategijos ir reumatoidinio artrito prevencija. Curr Rheumatol Rep. 2012 Oct;14(5):472-80
  4. Apie artritą.Sveikata ir gerovė. Artrito fondas.
  5. Artritas. Nacionalinė statistika. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai. 2021 m. spalio 12 d.
  6. Aletaha D, Smolen JS. Reumatoidinio artrito diagnostika ir valdymas: Apžvalga. JAMA. 2018 Oct 2;320(13):1360-1372
  7. Wilsdon TD, Hill CL. Reumatoidinio artrito medikamentinio gydymo valdymas. Aust Prescr. 2017 Apr;40(2):51-58.
Prenumeruoti
Pranešti apie
0 Comments
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Back to top button