Kaip oro kokybė veikia sveikatą?

Pagrindinės išvados: 

• Oro tarša yra žinomas širdies ir plaučių ligų, be kita ko, rizikos veiksnys, dėl jos didėja suaugusiųjų ir vaikų mirtingumas dėl visų priežasčių. 
• Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis oro taršos poveikis gali padidinti širdies priepuolio ir mirties tikimybę. 
• Amerikos plaučių asociacijos duomenimis, daugiau nei 40 % amerikiečių gyvena nesveikai užterštame ore.

Šią savaitę minima informuotumo apie oro kokybę savaitė. Kvėpuoti sveiku oru svarbu kiekvienam žmogui, nesvarbu, kokio amžiaus ir sveikatos būklės jis būtų. Bloga žinia ta, kad oro tarša kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl lauko oro taršos kasmet prieš laiką miršta 4,2 mln. žmonių. 

Gera žinia yra ta, kad oro tarša yra grįžtama grėsmė visuomenės sveikatai. Tačiau mes visi turime atlikti savo vaidmenį, kad ją pakeistume.

Deja, kaip ir daugelis kitų grėsmių sveikatai, ji neproporcingai veikia spalvotųjų ir mažas pajamas gaunančių žmonių bendruomenes, gyvenančias ir dirbančias tankiai apgyvendintose, labai urbanizuotose vietovėse, kuriose yra mažiau galimybių naudotis žaliomis ir atviromis erdvėmis. 

Skaitykite toliau ir sužinokite daugiau apie tai, kaip oro kokybė veikia mus visus – dabar ir ateities kartas – ir ką galime dėl to padaryti. 

Kas yra oro kokybė ir kaip ji matuojama?

Oro kokybė – tai sveiko oro, kuriuo kvėpuojate, vertinimas. Ji matuojama naudojant AQI, arba oro kokybės indeksą. Oro kokybė nustatoma pagal daugelio pavojingų medžiagų kiekį ore. PSO nustato gaires, koks turėtų būti šis kiekis, kad būtų užtikrintas žmonių sveikata. Laimei, Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) atlieka sunkų darbą už mus – sudėtingas mokslines rekomendacijas sujungia į lengvai suprantamą, spalvotą skalę, kuri padeda mums sužinoti, koks sveikas yra mūsų oras.

Gyvenantiems dulkėtoje vietovėje arba smogo zonose gali būti žinomos AQI reikšmės ir tai, kokią įtaką jos turi jūsų veiksmams ir savijautai. Tačiau daugeliui kitų žmonių AQI gali būti kažkas, apie ką niekada anksčiau negirdėjote. Paaiškinsime. 

Ką reiškia AQI reikšmės?

AQI – tai skaičius nuo 0 iki 500, kur 0 reiškia geriausią įmanomą oro kokybę, o 500 – blogiausią oro kokybę, kokią tik galite įsivaizduoti. Nustatant AQI atsižvelgiama į penkių įprastų oro teršalų, kuriuos reglamentuoja Švaraus oro įstatymas, kiekį:

• Pažemio ozonas
• Kietosios dalelės (KD) 
• Anglies monoksidas
• Sieros dioksidas
• Azoto dioksidas

Yra šešios AQI kategorijos: 

1. Žalia spalva: nuo 0 iki 50 – gerai, pavojus sveikatai nedidelis arba jo nėra
2. Geltonos spalvos: 51-100 – priimtina 
3. Oranžinė spalva: 101-150 – nesveika jautrioms grupėms, tokioms kaip vyresnio amžiaus žmonės, vaikai ir bet kokio amžiaus žmonės, sergantys širdies ar plaučių ligomis. 
4. Raudona: 151-200 – nesveika visiems
5. Violetinė: 201-300 – labai nesveika
6. Maroon: 301+ – pavojinga 

Kas sukelia oro taršą?

Oro taršą sukelia ore esančios kenksmingos dalelės ir dujos. Medžiagos gali būti tiek žmogaus sukurtos, tiek iš gamtinių šaltinių. Štai keletas oro taršos šaltinių pavyzdžių:

• Transporto priemonių išmetami teršalai
• Gamyklos
• Jėgainės
• Centrinis šildymas 
• Malkomis kūrenamos krosnelės
• Žiedadulkės
• Laukiniai gaisrai
• Ugnikalniai

Kartais dalelės ir dujos patenka tiesiai iš šių šaltinių. Taip yra, pavyzdžiui, su kietosiomis dalelėmis (KD), atsirandančiomis dėl miškų gaisrų. 

Kitais atvejais teršalai atsiranda dėl ore vykstančių cheminių reakcijų. To pavyzdys – pažemio ozonas, pagrindinė smogo sudedamoji dalis. 

Pažemio ozonas

Galbūt esate girdėję apie ozoną. Ozonas gali būti naudingas arba žalingas mūsų sveikatai, priklausomai nuo to, kurioje atmosferos vietoje jis yra. Aukštai atmosferoje esantis ozono sluoksnis aplink mūsų planetą padeda apsaugoti mus nuo žalingo saulės poveikio. Tačiau žemės paviršiuje ozonas kelia grėsmę sveikatai. Jis gali dirginti: 

• Akys
• Nosis
• Gerklė
• Plaučiai

Jis taip pat kenkia augalams, mažina medžių ir augalų gebėjimą šalinti anglies dioksidą iš aplinkos. 

Ozonas taip pat yra pagrindinė smogo sudedamoji dalis. Smogas – geltonai rudas taršos sluoksnis, kuris tarsi antklodė dengia tankiai apgyvendintas miestų teritorijas – susidaro, kai teršalai, pavyzdžiui, transporto priemonių išmetamosios dujos, chemiškai reaguoja veikiami saulės šviesos. 

Kietosios dalelės

Be ozono, kietosios dalelės yra kita pagrindinė smogo sudedamoji dalis. Kietosios dalelės – tai kietosios arba skystosios dalelės, esančios ore, kuriuo kvėpuojame. Šios dalelės yra cheminės medžiagos, pvz: 

• Sulfatai
• Nitratai
• Anglis
• Mineralinės dulkės

Jie susidaro deginant iškastinį kurą, naudojamą automobiliams, gamykloms ir namams maitinti, taip pat iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, gaisrų ir ugnikalnių išsiveržimų.

Kai kurias PM galite matyti akimis, pavyzdžiui, pelenus ir suodžius. Tačiau pavojingiausios dalelės yra tokios mažos, kad jų nepamatysite. KD klasifikuojamos pagal dalelių dydį: 

• Didesnės dalelės – tai KD10 dydžio dalelės (10 mikrometrų skersmens ir mažesnės). Jos patenka į natūralius nosies ir gerklės filtrus, kai jas įkvepiame. 
• Mažesnės dalelės gali patekti tiesiai į plaučius ir net į kraują, kur gali pakenkti. Šios mažiausios dalelės, PM2,5 (2,5 mikrometro skersmens ir mažesnės), labiausiai kenkia žmonių sveikatai. Šios dalelės yra 30 kartų plonesnės už žmogaus plauką! 

Kitos oro taršos priežastys

Kitos oro taršos priežastys yra sveikatai kenksmingos dujos, pvz: 

• Azoto oksidai
• Anglies monoksidas
• Anglies dioksidas
• Sieros oksidai
• Lakieji organiniai junginiai (LOJ)
• Ore esantis švinas
• Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) 

Kokie veiksniai turi įtakos oro kokybei?

Oro kokybei įtakos turi tai, ką daro žmonės, o kai kuriais atvejais – gamtos reiškiniai, dėl kurių susidaro oro tarša, ir kaip į tai reaguoja aplinka. Pavyzdžiui, kelių eismas, gaisrai ir ugnikalnių išsiveržimai – visi šie veiksniai daro didelę įtaką oro kokybei. 

Nuo aplinkos veiksnių priklauso, kaip stipriai bus paveikta oro kokybė. Oro taršos lygį gali pabloginti: 

• Mažas vėjo greitis arba didelis netinkamos krypties vėjo greitis
• Aukštesnė temperatūra
• Stiprūs saulės spinduliai
• Didesnis drėgmės lygis

Kaip oro kokybė veikia sveikatą

PSO duomenimis, 2016 m. dėl lauko oro taršos pasaulyje mirė 4,2 mln. žmonių. Kaip ir daugelis aplinkos rizikos veiksnių, kurie neproporcingai veikia spalvotųjų bendruomenes, oro tarša nėra kitokia. JAV spalvotieji daugiau nei 3 kartus dažniau kvėpuoja užterštu oru nei baltaodžiai.

Ilgalaikis oro taršos poveikis

Kvėpuojant užterštu oru didėja širdies ir kraujagyslių ligų (infarkto ir insulto) bei kvėpavimo takų ligų rizika, įskaitant blogesnes COVID-19 pasekmes. Ne tik tai, bet ir daugelis tyrimų parodė ryšį tarp didelio smulkiųjų kietųjų dalelių kiekio ir padidėjusios mirties nuo širdies ir plaučių ligų rizikos. 

Šis ryšys yra toks įrodytas, kad Amerikos širdies asociacija, Europos kardiologų draugija ir Amerikos plaučių asociacija paskelbė oficialius pareiškimus apie oro taršos ir širdies bei plaučių sveikatos ryšį ir būtinybę imtis skubių veiksmų. 

Kol kas nėra tiksliai aišku, kaip oro tarša veikia šią širdies ir plaučių ligų bei mirties riziką. Tačiau ekspertai turi keletą teorijų. Kai šios pavojingos cheminės medžiagos patenka į mūsų kraują, jos gali padidinti kraujospūdį, padidinti kraujo krešulių susidarymo riziką ir sukelti aterosklerozę (riebalų sankaupas arterijose). Visa tai yra širdies ligų ir insulto priežastys. Į plaučius įkvėptas ozonas sukelia uždegimą, panašų į nudegimą saulėje. O tarša kietosiomis dalelėmis sukelia astmos priepuolius ir didina plaučių vėžio riziką.

Štai ką dar reikia žinoti:

• Ryšys tarp oro taršos ir mirties yra „dozės ir atsako”. Šešiuose JAV miestuose atliktas tyrimas parodė, kad kuo didesnis kietųjų dalelių PM2,5 kiekis ore, tuo didesnis mirtingumas.
• Tačiau atlikus tolesnį tyrimą paaiškėjo, kad, pagerėjus oro kokybei, šios populiacijos gyventojų mirties rizika padidėjo. 
• Kai vaikai prieš gimimą ir ankstyvoje vaikystėje patiria oro taršos poveikį, nukenčia jų smegenų ir plaučių vystymasis, o vėliau gyvenime jie dažniau susiduria su kvėpavimo problemomis, pavyzdžiui, astma. 
• Nerimauti reikia ne tik dėl sergančių vaikų. UNICEF duomenimis, oro tarša yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kasmet miršta 600 000 jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų. 
• Tyrimai taip pat parodė, kad oro tarša susijusi su Alzheimerio liga, moterų vaisingumo sutrikimais, didesne persileidimo ir kitų nėštumo komplikacijų rizika ir net autizmo spektro sutrikimais. 

Oro tarša turi ir trumpalaikį poveikį sveikatai 

Nebūtina visą gyvenimą gyventi Los Andžele (21 iš 22 metų jis buvo pripažintas labiausiai užterštu ozonu JAV miestu), kad jums grėstų su oro tarša susijusios sveikatos komplikacijos. Net trumpalaikis didelės oro taršos (ypač kietosiomis dalelėmis ir ozonu) poveikis padidina mirčių ir širdies priepuolių skaičių. 

Kas labiausiai kenčia nuo oro taršos? 

Oro tarša kenkia visiems. Tačiau tam tikriems žmonėms kenkia net ir mažesnė oro tarša.

Šios žmonių grupės gali būti ypač jautrios oro taršai ir net esant vidutiniam AQI lygiui turi būti itin atsargios: 

• sergantiems astma, LOPL ar kitomis plaučių ligomis.
• Asmenys, sergantys širdies ligomis arba turintys širdies ligų rizikos veiksnių.
• Visi, kurie mankštinasi arba dirba lauke, įskaitant darbą.
• Kūdikiai ir vaikai, kurie dar tik vystosi, kvėpuoja greičiau ir įkvepia daugiau oro nei suaugusieji.

Kokių veiksmų galiu imtis, kad sumažintų oro taršą?

Jei esate jautrus oro taršai arba priklausote didelės rizikos grupei, geriausias būdas sumažinti oro taršos poveikį – stebėti AQI savo vietovėje.

Jei oro užterštumo lygis yra žemas, nebūtina riboti savo veiklos už namų ribų. Vis dėlto norėsite įsitikinti, kad ribojate laiką, kurį praleidžiate vietovėse, kuriose oro tarša didesnė, pavyzdžiui, netoli judrių kelių ir sankryžų. 

„Blogo oro dienomis” geriausia, ką galite padaryti, kad pasirūpintumėte savo sveikata, – kuo daugiau būti namuose, jei įmanoma, laikytis atokiau nuo intensyvaus eismo ir didelės taršos vietų (jei įmanoma), vengti bet kokios įtemptos veiklos lauke (jei įmanoma) ir atidžiai sekti vietos visuomenės sveikatos rekomendacijas bei orų prognozes. 

Štai keletas patarimų ir gudrybių, kaip sumažinti oro taršą: 

• Pasirinkite tokį kelionės į darbą laiką, kad keliautumėte ne piko valandomis.
• Jei einate pėsčiomis arba važiuojate dviračiu, kiek įmanoma venkite pagrindinių kelių ir rinkitės maršrutą ramesniais rajonais, o geriausia – žaliomis atviromis erdvėmis.
• Net jei vairuojate automobilį, venkite intensyvaus eismo kelių, taip sumažinsite išmetamųjų dujų poveikį.
• Venkite malkų ugnies savo namuose.
• Apsvarstykite galimybę namuose ir biure naudoti HEPA (didelio efektyvumo kietųjų dalelių sulaikymo) oro valytuvą.

Netgi tose vietose, kur oro kokybė gera, pagerėjus oro kokybei žmonės gali patirti naudos sveikatai. Sužinokite, ką galite padaryti, kad pasisakytumėte už aplinkosauginį teisingumą ir pagerintumėte mūsų bendrą oro taršos poveikį. 

Svarbiausia

Prasta oro kokybė gali kelti įvairių sveikatos problemų ir ligų, pavyzdžiui, širdies ir plaučių ligų, taip pat astmos, riziką. Tai pasakytina apie oro taršos veikiamus žmones tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiu. Deja, spalvotieji ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai yra labiau veikiami oro taršos. O tiems, kurie yra jautresni oro taršai, pavyzdžiui, sergantiems ankstesnėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonėms, kyla didesnė rizika. Tačiau šią problemą galima pakeisti. Prieš eidami į lauką dirbti ar sportuoti, patikrinkite AQI.